Biržų muzikos mokykla

Vieno instrumento istorija
Jau beveik prieš dešimt metų Biržų Vlado Jakubėno muzikos mokykla šventė savo 50-ties metų jubiliejų. Pusės amžiaus gyvavimo istorija buvo pažymėta koncertais, parodomis, susitikimais su buvusiais mokytojais, mokiniais, kolegomis ir įžymiais atlikėjais. Šventė nebūtų šventė, jeigu jos nelydėtų sveikinimo žodžiai, nuoširdūs linkėjimai ir dovanos... Idėja paprašyti dovanos iš Biržų rajono savivaldybės kilo mokyklos direktoriaus pavaduotojai Ramutei Petronytei. O dovanos panorėjom ypatingos – instrumento, ir ne bet kokio, – klavesino. Mūsų norai buvo išpildyti, instrumentas atkeliavo į Biržus. Iš karto pagalvojome, kad jo vieta ne nedidelėje mūsų mokykloje, kurioje tik mažos, į celes panašios, darbo klasės ir kukli kamerinė salytė, o Biržų pilies rūmai. Senovinis instrumentas įsikūrė Biržų krašto muziejuje „Sėla“ kunigaikščių Radvilų menėje. Mokyklos bendruomenei tai buvo tarsi stebuklas – vaikščiojom aplinkui, gerėjomės jo ypatingu skambesiu, kuris pasklido muziejaus salėse ir iš karto pradėjome galvoti apie koncertus, kurie galėtų priartinti mus prie tos epochos muzikos.
2007 m. rudenį senosios muzikos ansamblis „Affectus“ biržiečiams padovanojo pirmąjį koncertą šioje salėje. Tai buvo klavesino premjera. Nors muzikantai važiuodami į Biržus nežinojo, koks bus instrumentas, bet jų lūkesčiai nebuvo apvilti – „klavesinas puikus“, – džiaugėsi atlikėja Vaiva Eidukaitytė. Koncertą vedė muzikologė Jūratė Mikiškaitė. Ansamblis klausytojams atliko penkis Jean Philippe Rameau koncertus.
2010 m. rugsėjo 8 d. Sulaukėme svečių ir iš tolimosios Japonijos. Ne tokia jau labai didelė kunigaikščių Radvilų menė tada netalpino visų norinčių paklausyti – vaikai sėdėjo tiesiog ant grindų labai arti atlikėjų, o kitiems teko ir vestibiulyje gėrėtis nepaprasta senąja muzika. Svečiai tokia klausytojų gausa buvo nustebinti, o biržiečiai pamaloninti fleitos ir klavesino muzika bei Japonijos ambasadorės Lietuvoje Miyoko Akashi dėmesiu. Ambasadorė pristatė fleitininką Mutsuyuki Motomura ir klavesinistę Yshiko Ieki. Atlikėjai ne tik džiugino muzika, bet ir papasakojo apie instrumentus, kuriais grojo. Fleitininkas demonstravo įvairių laikmečių fleitas ir įrodė, jog paprasta išilgine fleita, kuria groti mokomi mokiniai, galima profesionaliai atlikti ir sudėtingus kūrinius.
Pradėjome kiekvieną pavasarį rengti mokinių koncertus. Pirmieji buvo mažieji pianistai, kurie, išmokę baroko epochos kompozitorių kūrinius, panoro išbandyti juos klavesinu. Neatsiliko ir fleitininkai, kurie subūrė išilginių fleitų ansamblį. Mokiniai, grojantys tradicinėmis fleitomis, smuikais taip pat atliko kūrinius pritariant klavesinui. Kiekvienu mokinių koncertu stengėmės labiau gilintis į istoriją, keliauti po to meto Europą ir vėl užklysti į Lietuvos dvarus... Bet palaipsniui pradėjome suvokti, kad be specialistų pagalbos neišsiversime. Specifinis instrumentas ir to laikmečio istorinė interpretacija mums visiškai nežinoma.
Pirmasis mūsų klavesino mokytojas buvo Felipe Guerra. Atlikėjas, kilęs iš Čilės, mokslus baigęs Prancūzijoje, mielai sutiko padirbėti su mūsų mokinukais dieną prieš koncertą. Vaikus ir jų mokytojus sužavėjo klavesinininko mokymas atlikti senovinius šokius, kuriuos jis tuojau pat pademonstruodavo grakščiais ir elegantiškais žingsneliais, nes Prancūzijoje šalia grojimo mokoma ir senovinio šokio. Felipe Guerra koncertas „Passioni musicali“, įvykęs 2012 m. kovo 3 d. kartu su lietuvių atlikėjomis Renata Dubinskaite (mecosopranas) ir Ieva Baublyte (išilginė fleita, gotikinė arfa), tiesiog užbūrė. Koncerte skambėjo aistringoji XVII a. italų baroko muzika, skambėjusi LDK valdovų rezidencijose.
2012 m. gruodžio 7 dieną edukacinis šv. Cecilijos senosios muzikos ansamblis atkeliavo į Biržus – Radvilų miestą. Vilniuje ir Biržuose sudarytos koncertinės programos, skirtos vėlyvųjų viduramžių, renesanso, bei baroko muzikai. Šių programų iniciatorė ir siela Ieva Baublytė, dirbusi Valdovų rūmų edukacinių renginių vadove. Į šias programas įtraukti tiek profesionalūs atlikėjai, tiek muziką studijuojantys mokiniai ir studentai. Biržų Vl. Jakubėno muzikos mokyklos mokiniai turėjo galimybę susipažinti su XIV – XVII a. muzikos repertuaru, muzikavimo ir interpretacijos senaisiais muzikos instrumentais ypatumais. Festivalis Biržuose pradėtas surengiant improvizuotas kūrybines dirbtuves mokiniams ir seminaru mokytojams, kuriuos vedė barokinio trimito ir cinko virtuozas Gustavo Gargiulo (Argentina, Šveicarija), išilginės fleitos, cinko specialistas Rodrigo Calveyra (Brazilija, Prancūzija), viduramžių vargonėliais ir klavesinu grojantis Ivanas Velikanovas (Rusija, Prancūzija). Vakare laukė pažintinis koncertas, kuriame be svečių dalyvavo Ieva Baublytė (išilginė fleita, gotikinė arfa), Renata Dubinskaitė (mecosopranas), Saulė Šerytė (mecosopranas), Vilimas Norkūnas (klavesinas). Ši diena atvėrė naują senosios muzikos pažinimą ir suvokimą, kad reikalinga ne vienkartinių prisilietimų, o kryptingo ir sistemingo mokymo. Šį mūsų siekimą pradėti įgyvendinti iniciavo klavesinininkas Vilimas Norkūnas.
Studijas pradėjome 2013 m. rudenį tarptautinės – edukacinės stovyklos „Muzikuokime drauge“ metu. Idėją stovyklos metu turėti senosios muzikos pažinimo ir interpretacijos kursą palaikė stovyklos organizatoriai profesorius Petras Kunca ir muzikų sąjungos prezidentė Audronė Žigaitytė-Nekrošienė.
2014 metų pavasario sesijoje jau tęsėme pradėtą darbą. Ir mokiniai, ir mokytojai pasijutome tikrais studentais, kada mokymo procesas vyksta nuo sesijos iki sesijos. Tokį mokinių ugdymą skatino mokyklos direktorė Rima Zuozienė, matydama kiek ši veikla motyvuoja mokyklos ugdytinius ir kelia pedagogų kvalifikaciją.
Labai naudingi sesijų metu organizuojami seminarai, kuriuose nagrinėjami aktualūs muzikinio švietimo, mokytojų tobulinimosi klausimai. Džiugu, kad į šituos renginius susirenka gausus būrys vidurinių mokyklų bei regiono muzikos mokyklų mokytojų. Reikia paminėti 2014 m. tarptautinės stovyklos metu surengtą seminarą „Informacinių technologijų taikymas“ (doc. R. Vitkauskas). Išgirdome vertingų patarimų kaip naudojant informacines komunikacines technologijas lavinti profesinius įgūdžius, kaip naudotis virtualiomis bibliotekomis. Besidomintiems senąja muzika svarbu savo mokiniams surasti tinkamą repertuarą, parodyti ir analizuoti faksimilinius leidinius. Šis etapas yra labai svarbus, skatinantis mokinių motyvaciją ir kūrybišką bendradarbiavimą su mokytojais.

Nuotraukose (iš kairės į dešinę ir iš viršaus žemyn):
1. Senosios muzikos ansamblis „Affectus“ po pirmojo koncerto šioje salėje.
Iš kairės: Vytenis Giknius, Vaiva Eidukaitytė, Rima Švėgždaitė, Roma Jaraminaitė.
2. Japonų delegacija su meru Regimantu Ramonu 2010 m. rugsėjo 8 d.
3. Fleitininkas Mutsuyuki Motomura demonstruoja išilgines fleitas.
4. Klavesinu baroko kūrinius atliko Yshiko Ieki.
5. Klavesinininko Felipe Guerra pamoka.
6. Felipe Guerra kartu su Renata Dubinskaite atskleidžia mokiniams baroko interpretacijos paslaptis.
7. Pirmoji senosios muzikos sesija 2013 m. su Vilimu Norkūnu Tarptautinės edukacinės stovyklos „Muzikuokime drauge“ metu.
8. Pavasario sesija 2014 m. Moksleiviai su savo mokytojomis ir klavesinininku Vilimu Norkūnu.
9. Pamokos akimirka 2014 m.
10. Pasiruošimas stovyklos koncertui 2015 m. rudenį. Moksleivė dainininkė Vita Džiulna ruošia G. F. Hendel ariją.
11. Meistriškumo pamoka Valdovų rūmuose su barokinio dainavimo atlikėja Rūta Vosyliūte prieš šv. Cecilijos festivalį 2014 m.
12. Meistriškumo kursų koncerto akimirka 2015 m.
13. Moksleivė Indrė Kučinskaitė groja išilgine fleita edukacinės pamokos metu 2015 m.
14. Seminaro „Informacinių technologijų taikymas“ akimirka su R. Vitkausku ir A. Žigaityte.
15. Tradicinių fleitų ansamblis (mokytoja R. Venskienė).
16. Išilginių fleitų ansamblis (mokytoja R. Venskienė).

Po kelių sesijų pasijutome šioje srityje drąsiau ir 2014 m. pasiryžome dalyvauti šv. Cecilijos festivalyje, į kurį kvietė Nacionalinis muziejus „Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės Valdovų rūmai“. Jauniesiems atlikėjams į renesanso ir baroko muzikos paslaptis gilintis padėjo senosios muzikos atlikėjai Rūta Vosyliūtė (barokinis vokalas), Vilimas Norkūnas (klavesinas) ir Ieva Baublytė (išilginės fleitos). Edukatoriai lapkričio mėnesį Valdovų rūmuose vedė meistriškumo pamokas, kurios kartu buvo ir pasiruošimas svarbiausiam renginiui – mokytojų ir mokinių koncertui. Koncertuoti Biržų pilies rūmuose mokiniai jau turėjo ne vieną galimybę, tačiau įžengti į Valdovų rūmų menes, liesti ten esančio klavesino klavišus buvo didžiulis iššūkis. Šie renginiai atvėrė galimybes muzikuojantiems vaikams ne tik išreikšti save, bet ir pasijusti ypatingais – keliaujančiais ir reprezentuojančiais kunigaikščių Radvilų dvaro kultūrą.
Sesijose, meistriškumo kursuose gaunamas žinias ir patirtį norėjosi įvilkti į gražų rūbą, kuris puoštų ir įprasmintų šį mūsų darbą. Tai – profesionalių atlikėjų koncertai. Jaunieji atlikėjai, girdėdami savo mokytojus koncertuose, gali giliau suvokti, pamilti muziką, tapti sąmoningais klausytojais. Šios idėjos vedamas 2015 metais gimė senosios muzikos festivalis „Baroko pavasaris Biržuose“. Renginiai turėjo didelį pasisekimą, pritraukė nemažai senosios muzikos gerbėjų. Šiais – 2016 – metais greitai prasidės antrasis festivalis, kuris jau bus gausesnis koncertais ir tikimės dar platesnio jaunųjų dalyvių ir klausytojų rato.
Klavesinas, jau beveik dešimt metų skambantis pilies rūmuose, sukūrė stebuklą – Biržai tapo senosios muzikos traukos centru, kuriame jaunieji muzikantai žengia pirmuosius pažinimo žingsnius, o biržiečiai ir svečiai gali mėgautis kunigaikščių Radvilų epochos dvasia.

Biržų Vlado Jakubėno muzikos mokyklos mokytoja metodininkė Romualda Butkevičienė
2016 m. vasario 24 d.

„Baroko pavasaris Biržuose“
Kodėl Barokas į Biržus atklydo pavasarį? O gal jis mums atskraidino pavasarį?
Galbūt tai ištiko visai natūraliai, kadangi beveik visi koncertai, kuriais Biržų Vlado Jakubėno muzikos mokykla klausytojus kvietė klausytis subtilaus klavesino skambėjimo, buvo pavasarį. Ypač šiai pavasarinei idėjai stimulą davė praėjusių metų pavasario sesija Biržuose su klavesino muzikos žinovu ir virtuozu Vilimu Norkūnu, mokiusiu klavesino muzikos paslapčių ir jaunuosius muzikantus, ir jų mokytojus. Mokytojai, matydami, kad mokiniai tikrai nuoširdžiai ir noriai dalyvavo sesijos užsiėmimuose, panoro, kad prisilietimas prie senosios muzikos nebūtų vienkartinis, o turėtų tęstinumą, kad ir toliau būtų ugdomi vaikų gebėjimai, skatinamas jų smalsumas ir noras pažinti šimtmečių senumo muziką, galėjusią skambėti ir Biržų pilies rūmų menėse...
Pavasaris – atsinaujinimo, atgimimo metas, laikas, kada vėl skleidžiasi gyvybė, suveša, sužydi gamta... „Baroko pavasaris“ taip pat asocijuojasi su atgimimu – pilies rūmuose atgyja ir vėl naujai suskamba senoji muzika, pražysta naujai ir netikėtai, nes ją dovanoja jauni žmonės – muzikos mokyklos mokiniai.
Dėl šių priežasčių Pavasaris ir Barokas Biržuose įsikūrė po vienu stogu, ir, reikia tikėtis – ne vienam kartui, kad tai peraugs į gražią tradiciją ir pilies rūmų menių senoji muzika jau nebeapleis, bet kiekvieną pavasarį skambės vis darnesniais akordais.
Išmokti gali tik nuolat dirbdamas, perimdamas kitų patirtį, tad vienas iš smagiausių dalykų šiame vyksme yra – didžiulį senosios muzikos žinių bagažą turinčių atlikėjų ir pedagogų pamokos jauniesiems muzikantams – koncertai, seminarai, meistriškumo pamokos. „Baroko pavasaris Biržuose“ V. Jakubėno muzikos mokyklos mokiniams – ankstesnės pažinties su baroko muzika (ne tik Biržuose, bet ir Vilniuje – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Valdovų rūmuose) tąsa. Vaikams dar neišblėso Valdovų rūmuose vykusių pamokų ir koncertų, kuriuose jie dalyvavo, įspūdžiai, o dabar jie galėjo savo buvusius mokytojus - Ievą Baublytę, Vilimą Norkūną ir Rūtą Vosyliūtę, susibūrusius į ansamblį „Chiaroscuro“, matyti scenoje, atliekančius teatralizuotą manieringojo baroko programą „Affetti musicale“ (Muzikinės aistros). Įspūdingas reginys - muzikos, plastikos, mimikos ir šokio dermė – žiūrovus užbūrė, leido jiems pajusti senosios muzikos grožį ir įtaigą, kurią išgauti pavyko talentingos režisierės Marijos Simonos Šimulynaitės meninių sprendimų dėka (šokėjos Vesta Gineitytė bei Irina Nazarenko padėjo muzikos atlikėjams kurti išraiškingas mizanscenas). Klavesino (V. Norkūnas), fleitos, arfos (I. Baublytė) bei barokinio vokalo (R. Vosiliūtė) muzika pynėsi su vaidyba ir šokiu, kūrė ypatingą nuotaiką, įtraukė klausytojus į žaismingą spektaklį.
Į koncertą ketvirtadienį (2015 m. kovo 26 d.) susirinkę muzikos mokyklos mokiniai stebėjo šį barokinį spektaklį su jauduliu, juk scenoje matė tuos pačius charizmatiškus jaunus žmones, kurie Valdovų rūmuose juos ne tik mokė groti, dainuoti, bet ir labai rūpestingai globojo, tad nekantriai laukė ir kitą dieną prasidėsiančių meistriškumo kursų – Vilimo Norkūno baroko muzikos pamokų.
Šiais metais „Baroko muzikos meistriškumo kursai“ išsiplėtė – į Biržų pilį sugužėjo nemažas būrys mokytojų ir mokinių iš Rokiškio Rudolfo Lymano muzikos mokyklos. Smagu, kad jie taip pat susidomėjo senąja muzika, buvo smalsūs ir imlūs mokiniai, maloniai nustebinti, kad norint tapti koncerto dalyviu reikia įveikti gerokai aukštai pakeltą kartelę. Taip pat smagu, kad paskaitoje – diskusijoje „Baroko afektai“ dalyvavo ne tik muzikos mokyklų mokytojai, tačiau ir rajono muzikos mokytojai iš Biržų bendrojo lavinimo mokyklų.
Intensyvų kūrybinį dviejų dienų darbą sekmadienį vainikavo kursų dalyvių koncertas. Prieš koncertą, paskutinių repeticijų metu, būsimi dalyviai laukė iš kursų vadovo Vilimo Norkūno paskutinių pastabų ir patarimų. Mokytojus ypač žavėjo vyresniųjų mokinių smalsumas ir noras muzikuoti tokiame koncerte, parodyti savo mokytojams, tėveliams, draugams, ko išmoko, kaip patobulėjo, tad koncertas buvo labai jaukus ir šiltas. Po koncerto mokiniai buvo apdovanoti Lietuvos muzikų sąjungos dovanomis (dovanas atvežė žurnalo redaktorė, LMS prezidentė, muzikinio teatro „Tarp natų“ meno vadovė, kompozitorė Audronė Žygaitytė - Nekrošienė) – „Muzikos barų“ žurnalo numeriu, kurio viršelis papuoštas „Baroko pavasarį Biržuose“ pradėjusio ansamblio „Chiaroscuro“ nuotrauka, o pavarčius žurnalą galima rasti su vaikais kantriai dirbusio mokytojo Vilimo Norkūno straipsnį „Viena meilės senajai muzikai istorija“. Jaunieji muzikantai turėjo progą čia pat paprašyti straipsnio autoriaus autografo, tuo pačiu sulaukti ir palinkėjimo. Visi, kas dalyvavo pirmuosiuose koncertuose ir mokymuose, išsiskirstė pakylėti, ypač jaunieji muzikantai, kurie lauks susitikimo su meile senajai muzikai uždegusiu mokytoju rudenį, tarptautinės stovyklos metu.
Įsilaidavęs „Baroko pavasaris Biržuose“ senosios muzikos mylėtojus į kitą koncertą kvietė jau balandžio 19 dieną. Į Biržus trijų baroko muzikos korifėjų – G. F. Hendelio, J. S. Bacho ir A. Vivaldžio – gražiausius kūrinius atvežė vienas tituluočiausių Lietuvoje senosios muzikos atlikėjų – Lietuvos nacionalinės filharmonijos ansamblis „Musica Humana“, vadovaujamas Nacionalinės premijos laureato profesoriaus A. Vizgirdos. Ansamblio vadovas negalėjo atvažiuoti, muzikantų noras groti Biržuose buvo toks didelis, kad jie ryžosi koncertuoti be vadovo, o tuo pačiu ir dirigento, kurio funkcijas perėmė pirmasis smuikas Ilona Girdžiūnaitė.
Įdomiai ir šmaikščiai koncertą vedusi Jurgita Skiotytė – Norvaišienė ne tik smagiai pristatinėjo atliekamus kūrinius, bet ir atvėrė baroko laikmečio meno pasaulio užkulisius, įpindama į pasakojimą įdomių detalių ir iš asmeninio didžiųjų muzikų gyvenimo, tai suteikė savito prieskonio puikiai atliekamai muzikai.
Pakilią instrumentinę muziką gražiai papildė ir vokalas – Norvegų dainininkas Steinas Skjervoldas, studijavęs E. Griego muzikos akademijoje Bergene gimtojoje Norvegijoje, vėliau – Aukštojoje muzikos ir teatro mokykloje Hamburge (Vokietija), magistro studijas baigęs Norvegijos valstybinėje muzikos akademijoje, o keletą pastarųjų metų gyvenantis Lietuvoje ir aktyviai dalyvaujantis mūsų šalies kultūriniame gyvenime. Gražiausios norvegų baritono atliekamos baroko muzikos arijos kai kuriuos klausytojus jaudino net iki ašarų.
Senosios muzikos ansamblio „Musica Humana“ koncertas buvo ir kaip sugrįžimas namo vienam iš ansamblio atlikėjų – kontrabosininkui Donatui Butkevičiui. Jau keletą metų kolektyve grojantis Donatas, anot J. Skiotytės - Norvaišienės, – vienas perspektyviausių Lietuvos jaunųjų kontrabosininkų, tad neatsitiktinai profesorius A.Vizgirda jį pakvietė į kolektyvą, į kurį D. Butkevičius puikiai įsiliejo ir šiuo metu žengia koja kojon su ansamblio senbuviais. Tad nemaža dalis gausių žiūrovų aplodismentų buvo skirta ir gimtajame mieste grojusiam biržiečiui, aplodismentų negailėta ir puikiam vokalistui S. Skjervoldui bei solistėms smuikininkėms I. Girdžiūnaitei ir Ramunė Grakauskaitei, pademonstravusioms virtuozišką dviejų smuikų pokalbį.
Ir nors kiekvienas „Baroko pavasario Biržuose“ renginių Biržuose buvo nepaprastai įdomus ir savitas, tačiau festivalio kulminaciją vis tiek derėtų vadinti baigiamąjį koncertą, vykusį balandžio 26 d. Biržų Evangelikų reformatų bažnyčioje. Vargonų ir barokinio smuiko koncertas „Sonatos gimimas“ paliko neišdildomą įspūdį, anot mažosios klausytojos Agnės: „Įsivaizdavau, kad esu salėje, kurioje skamba smuikai ir daug daug dūdų...“ – taip jaunoji klausytoja apibūdino barokinio smuiko atlikėjos Ūlos Kinderytės ir bažnyčios vargonais (basso continuo) grojusio Vilimo Norkūno atliekamos muzikos sąskambį. Muzikantai koncerto klausytojams papasakojo, kuo ypatingi šie instrumentai ir kuo nepaprastas muzikos atlikimas jais grojant, pvz. basso continuo, anot V. Norkūno, atlikėjas tampa kompozitoriaus bendraautoriumi, nes partija klavesinui ar vargonams parašyta tik bosine linija, o muzikantui pačiam grojant tenka sukurti daugiabalsę faktūrą, kuri turėtų savarankišką prasmingą melodiją. Kartu sustiprinamas ir atliekamos muzikos įspūdis: nors bažnyčioje grojo tik du instrumentai, tačiau ypatingo jų sąskambio, muzikantų virtuoziškumo ir bažnyčios skliautų akustikos dėka atrodė, jog groja didžiulis darnus orkestras, kurio melodijos pakylėja klausytoją iki pat dangaus.

Norint išgauti tokį efektą neužtenka tik atlikėjų meistriškumo, techninių duomenų (abu atlikėjai senosios muzikos paslapčių sėmėsi garsiose užsienio muzikos akademijose, o Ūla Kinderytė atvyko specialiai šiam koncertui iš Londono), svarbiausia – meilė šitai nepaprastai muzikai. Po repeticijos koncerto išvakarėse V. Norkūnas su didžiuliu jauduliu kalbėjo apie atgimusius vargonus ir su nekantrumu laukė koncerto, kuriame, anot jo, suskambės tokia muzika, kokia šioje bažnyčioje neskambėjo 200 metų... Tą ypatingai spalvingą, iš amžių glūdumos atsklidusį, vargonų gausmą pajuto ir nuolatiniai bažnyčios lankytojai, girdintys vargonus kiekvieną sekmadienį, ir klausytojai, atėję tik į šį koncertą, nepaprastai pakiliai – tiesiai Dievop – muzika atrodė sklindanti ir bažnyčios klebonui Rimui Mikalauskui, ir bažnyčios vargonininkei Jūratei Duderienei. O vienas iš jaunųjų klausytojų nusivylė, kad koncertas taip greitai pasibaigė...
Baigėsi „Baroko pavasaris Biržuose“, tačiau pavasaris turi nepaprastą savybę – kasmet vėl atgimti, vėl sugrįžti... Manau, kad biržiečiai, laukdami po žiemos atgimstančios gamtos sužaliavimo, suvešėjimo, sužydėjimo, kartu lauks ir „Baroko pavasario“ sugrįžimo. Tad reikia palinkėti jo organizatoriams – Biržų Vlado Jakubėno muzikos mokyklai ir Biržų krašto muziejui „Sėla“, pagalbininkams – Lietuvos muzikų sąjungai, Biržų Evangelikų reformatų bažnyčiai, o ypač festivalio iniciatorei – muzikos mokytojai Romualdai Butkevičienei, kad užtektų jėgų, pastangų, gerų norų ir susiklausymo, ir į Biržus pargrįžęs „Baroko pavasaris“ sužydėtų dar gražesniais žiedais...

Edita Lansbergienė
2015 m. kovo mėn.

__________________________________________________________________________________

1 nuotrauka – mokyklos instrumentinis ansamblis – daugelio koncertų ir festivalių dalyvis (mokytojai Violeta Čėrkienė, Ina Valotkienė, Gitas Korsakas).
2 nuotrauka – mergaičių vokalinis ansamblis „Dainų dainelėje“ Vilniuje (mokytoja Jūratė Duderienė).
3 nuotrauka – buvęs mokinys Karolis Variakojis diriguoja jungtiniam Biržų Vlado Jakubėno ir Rokiškio Rudolfo Lymano muzikos mokyklų orkestrui.
4 nuotrauka – prieš koncertą „Didžiajame jaunųjų muzikų parade“ Vilniaus rotušėje.
5 nuotrauka – Danielė Virinaitė, Milana Žadeikaitė ir Solveiga Slapšytė – kūrybinės - edukacinės stovyklos dalyvės (mokytojos Violeta Sabonienė ir Dalia Bukienė).
6 nuotrauka – smuikininkės Ugnė Savonytė, Ugnė Stirkaitė ir pianistė Rūta Stirkaitė po koncerto Rygos botanikos sode su mokytojomis Ramute Petronyte ir Palmira Briediene.
7 nuotrauka – projekto „Gyva protėvių dvasia“ organizatorės ir dalyvės – folkloro ansamblis „Untytė“ su mokytoja Aušra Butkauskiene.
8 nuotrauka – „Palmyros“ premijos laimėtojai: Kamilė Podinskaitė, Milana Žadeikaitė, Tautvydas Gilys ir Gabija Laumytė su profesore Raminta Lampsatyte ir pianistu Andriumi Vasiliausku (mokytojos Romualda Butkevičienė, Dalia Bukienė, Ina Valotkienė).
9 nuotrauka – XVII Balio Dvariono konkurso regioninio etapo nugalėtojai: Pijus Valotka, Ugnius Kairys ir Gabija Laumytė su pianistu Justu Dvarionu (mokytojos Dalė Šimbelienė ir Ina Valotkienė).
10 nuotrauka – X Nikolajaus Rubinšteino konkurso Paryžiuje diplomantė Gabija Laumytė su mokytoja Ina Valotkiene.
11 nuotrauka – Po konkurso Val Tidonėje (Italija) ilsimės prie Pizzos bokšto. Martyna Binkytė ir Žaneta Murauskaite su mokytoja Ina Valotkiene.
12 nuotrauka – profesorius Petras Geniušas džiaugiasi naujai gimusiu ansambliu. Vaida Vireliūnaitė su Luku Geniušu atlieka Moriso Ravelio „Motulė žąsis“ (mokytoja Romualda Butkevičienė).
13 nuotrauka – dalyvavome „Jaunųjų talentų“ festivalyje Panevėžyje. Akordeoninkų ansamblis su mokytoju Vytautu Kavaliausku.
14 nuotrauka – kompozitoriaus Vlado Jakubėno jaunųjų pianistų konkurso prizininkus Milaną Žadeikaitę ir Kiprą Kubilių (mokytojos Dalia Bukienė ir Romualda Butkevičienė) po koncerto Stasio Vainiūno namuose sveikina skulptorius Konstantinas Bogdanas.
15 nuotrauka – jaunių choras moksleivių dainų šventėje „Mūsų vardas – Lietuva“ bendrame dainininkų būryje (mokytoja Palmira Briedienė).
16 nuotrauka – po operėlės „Valentina ir Klementina“ premjeros su kompozitore Indre Mažuikaite ir režisiere mokytoja Rūta Degutiene, choro vadove Jūrate Duderiene ir dailės mokytoja Irena Vegiene.


		Biudžetinė įstaiga. Kęstučio g. 6, LT-41174 Biržai. Tel.: +370 450 32 947, el. paštas: birzai.muzika@gmail.com Duomenys apie įstaigą kaupiami Juridinių asmenų registre. Kodas 190547931